Gentoo Linux sukako 10 metukų!

gentooPastarosiomis dienomis, Gentoo Linux distribucija švenčia apvalų, dešimties metų savo jubiliejų!

Ta proga, belieka tik pasidžiaugti, kad ši puiki distribucija, sugebėjo išgyventi visą dešimtmetį ir aišku palinkėti, kad taip pat sėkmingai sulauktų savo šimtmečio. Aišku, visų pirma reiktų padėkoti Gentoo Linux kūrėjams, programuotojams, testuotojams ir visiems visiems, kurie prisideda prieš šios distribucijos kūrimo ir vystymo. Taip pat nereikia pamiršti ir tų, kurie naudoja šią OS. Be jų, turbūt taip pat ši OS nebūtų sulaukusi savo dešimties metų jubiliejaus.

Tokia proga, Gentoo Linux kūrėjai nepamiršo ir vartotojų. Jiems pateiktas visiškai naujas Live DVD, kuriame gausu programinės įrangos ir kuri, tikėtina, turėtų dar labiau praplėsti Gentoo Linux naudotojų ir gerbėjų ratą.

Netrukus turėsiu garbės išbandyti šį naują Gentoo Linux kūrinį ir aišku parašysiu čia kaip sekėsi.

Už informaciją dėkoju nuolatiniam portas.lt lankytojui – Dzukui

Mezon ir Gentoo

mezonParašiau nedidelę pamokėlę, kaip pasijungti “Mezon” internetą Gentoo Linux sistemoje.

Ją galite perskaityti čia: Gentoo ir Mezon internetas

Su Sistemų administratoriaus diena!

hddKiekvienais metais, liepos 31-ąją yra minima (švenčiama?) sistemų administratoriaus diena. Ta proga noriu pasveikint visus kolegas ir žinoma save patį… :) Sėkmės nelengvame darbe keliant IT panaudojimo lygį ir žinoma sprendžiant pačias įvairiausias problemas, kurių mūsų darbe tikrai netrūksta!

Atviras kodas – išeitis taupantiems

Ne taip senai teko parašyti šiokį tokį nušviečiantį straipsnelį atvirojo kodo tema. Tai, pamaniau pasiūlysiu jį paskaityti ir portas.lt lankytojams.

cdNesenai didžiausia programinės įrangos gamintoja – JAV korporacija Microsoft, paskelbė apie sumažėjusias pajamas ir pelną. Tai vienas rimčiausių signalų, kad Pasaulis iš tikro kenčia nuo ekonominio sunkmečio. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad vartotojai ėmė mažiau naudotis informacinėmis technologijomis. Nemažai tam įtakos turėjo ir nustota platinti Microsoft Windows XP operacinė sistema, kai tuo tarpu naujasis Microsoft gaminys Windows Vista toli gražu tenkina ne kiekvieną vartotoją. Kitaip tariant, Microsoft korporacija pati sau padėjo išsikasti duobę, į kurią ir įkrito. Na, įvardinti tai kaip duobe gal ir nėra visiškai pagrįsta, tačiau, kad bent jau tai nepadėjo kompanijai išlaikyti stabilių pajamų – aišku kaip dieną.

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tokia susidariusi situacija padeda populiarėti kitiems projektams, kurie dar tik siekia savo dalies rinkoje. Jau kelis pastaruosius metus pastebimas atvirojo kodo programinės įrangos populiarėjimas, panašu turi visas perspektyvas ir toliau stiprinti savo pozicijas. Esminis atvirojo kodo (AK) programinės įrangos pranašumas – visiškai laisvas jos naudojimas, platinimas ir modifikavimas. Tai yra, nesvarbu kas Jūs ir kam Jūs naudojate AK programinę įrangą – tai galite visiškai teisėtai daryti nemokėdami už tai nė cento. Skamba kaip pasakoje ar ne? Deja, tai kuo gryniausia tiesa.

Visame Pasaulyje AK programinę įrangą kuria ir tobulina tūkstančiai programuotojų. Ir visa tai ką jie sukuria – Jūs galite naudoti praktiškai už dyką, jei neimsime diegimo ir priežiūros kaštų, kurie kartais gali būti apmokestinami nedidele pinigų suma. Paklausite, kodėl jie tai daro? Motyvai patys įvairiausi – nuo pripažinimo ir įvertinimo, iki noro šiek tiek užsidirbti teikiant susijusias paslaugas.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, nuo 2003 m. veikia organizacija „Atviras kodas Lietuvai“, kurios pagrindinis tikslas – atvirojo kodo programinės įrangos populiarinimas Lietuvoje. Tai ne pelno siekianti organizacija, kuri jungia nemažai atvirojo kodo šalininkų Lietuvoje.

AK programinė įranga gali labai puikiai pakeisti komercinius produktus Jūsų kompiuteryje, todėl visai nebūtina diegti nelegalios kopijos ar mokėti šimtus ar net tūkstančius litų už vieną ar kitą paketą, kuris nuvertės su kiekvienais metais. Dažniausiai naudojamas pavyzdys, būtų nemokama interneto naršyklė Mozilla Firefox, kuri kai kuriais aspektais gerokai pranašesnė už daugeliui įprastą Internet Explorer. Ji puikiai veikia su visom populiariausiomis operacinėmis sistemomis, turi begalę įskiepių ir yra mėgstama didžiosios dalies internautų. Ši naršyklė yra gerai išversta į lietuvių kalbą, kaip beje ir į daugelį kitų kalbų.

Biurui nepakeičiamas pagalbininkas – AK Biuro programų paketas „OpenOffice“, kuris ne tik išverstas į lietuvių kalbą, bet ir pakankamai gerai geba dirbti su Jums tikriausiai įprastais, MS Office failais. Naudodami šį paketą, Jūs galėsite kurti ir redaguoti tekstus, lenteles, pateiktis ir net susikurti nesudėtingas duomenų bazes (MS Access alternatyva). Visą šį paketą Jūs visiškai legaliai galite naudoti namie, darbe ir bet kur kitur. O svarbiausia – už tai Jūs nesumokėsite nė cento. Jums tereikia paprasčiausiai atsisiųsti naujausią paketo versiją ir įsidiegti savo kompiuteryje. Taip pat papildomai Jūs galite įsidiegti ir lietuvių kalbos rašybos tikrinimą, kas Jūsų darbą su šiuo paketu padarys dar kokybiškesnį ir paprastesnį.

Kita alternatyva, kurią norėčiau pristatyti, tai Adobe PhotoShop programos analogas – GIMP (GNU Image Manipulation Program). Su GIMP galima redaguoti nuotraukas ir kitą rastinę grafiką, dirbti su sluoksniais bei video kadrais, dirbti su spausdintuvu ir skeneriu, kurti animaciją, susikurti logotipų web-dizainui, reklamų ir dar daug daugiau… Ši programa taip pat visiškai nemokama.

Atvirojo kodo šalininkai nepamiršta ir verslo. Jiems taip pat yra nemažai nemokamų programų. Pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos programa SQL-Ledger ar Contour Enterprise – nemokama verslo procesų ir apskaitos automatizacijos sistema.

Yra sprendimas ir nenorintiems mokėti už Microsoft operacinę sistemą. Pasaulyje yra šimtai nemokamų operacinių sistemų, kurias vienija vienas vardas Linux. Gal įvardijimas, kad tai atskira operacinė sistema ir nėra tikslus (visgi visos jos dirba su tuo pačiu, tik gal kiek modifikuotu branduoliu), tačiau visgi jos yra pakankamai skirtingos. Tokios atskiros Linux OS, paprastai yra vadinamos distribucijomis. Kai kurios iš jų yra visiškai draugiškos vartotojui (Ubuntu, OpenSuse, Mandriva), o kai kurios reikalauja, kad vartotojas gerai išmanytų šios OS veikimo principus (Gentoo, Slackware). Vienas puikiausių lietuvių kūrinių, tai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pritaikyta operacinė sistema ir programinės įrangos rinkinys, sukurtas Debian bei Ubuntu GNU/Linux OS pagrindu – Baltix GNU/Linux.

Vartotojui draugiškos Linux distribucijos yra pilnai paruoštos paprastam vartotojui, todėl nei jų diegimas, nei naudojimas paprastai didelių problemų nesukelia net ir nepatyrusiam vartotojui. Gal ir sunku patikėti, bet per kelias minutes Jūs galite savo kompiuteryje turėti naują ir visiškai legalią operacinę sistemą ir už tai nesumokėti nė cento. Pakanka tik pasirinkti vieną ar kitą Linux distribuciją ir atsisiųsti paruoštą CD atvaizdą.

Visa čia paminėta programinė įranga yra atvirojo kodo, todėl Jūs ją galite visiškai legaliai ir teisėtai naudoti savo asmeniniuose kompiuteriuose tiek namie, tiek darbe. Daugiau nemokamos programinės įrangos, kuri gali puikiai pakeisti komercinę programinę įrangą galite rasti AKL svetainėje.

Straipsnis publikuotas grant.lt tinklalapyje

Stebuklingai nustojo veikti Pinnacle TV tiuneris

pinnacle_tv

Pinnacle Express Card Hybrid TV tuner

Jau kuris laikas nebegaliu su Gentoo Linux žiūrėti TV. Išbandžiau daug ką, bet taip ir nepavyko priversti vėl veikti Pinnacle TV tiunerį, nors iki tol daugiau nei puse metų viskas kuo puikiausiai  veikė.

Žodžiu situacija tokia, kad vieną kartą bežiūrint TV, “pakibo” visa sistema. Na, aišku nuspaudžiau išjungimo mygtuką ir vėl įkroviau sistemą. Viskas veikė kaip ir seniau išskyrus TV tiunerį: lemputė užsidega, bet jokia peržiūros programa neberodo (nei MythTV, nei VLC). Jokie duomenys neperduodami į peržiūros programą, nors pagal dmesg viskas kuo puikiausiai. Problema tokia, kad net nebežinau ko griebtis. Kas keisčiausia, kad šitas TV tiuneris nebeveikia nei su Ubuntu Linux (buvau pasileidęs Live CD). Ar tik nebūsiu ką su jo firmware pridirbęs..? Nors iš MS Windows XP – viskas kuo puikiausiai veikia. Tai…

O išbandžiau beveik viską, kas tik šovė į galvą – nuo naujo “firmware” failo iki naujo branduolio ir visos sistemos perkompiliavimo. Niekas nepadėjo.

Beje, nesenai kažkaip užsimaniau naujo branduolio, tai atsinaujinau iki Gentoo Linux 2.6.30-r2 Pagaliau atrodo Atheros chipo bevielė tinklo korta pradėjo normaliai veikti – t.  y. atsirado normali energijos ir klaidų kontrolė, nors bevielio ryšio lemputė dar vis nedega:

Ethernet controller: Atheros Communications Inc. AR242x 802.11abg Wireless PCI Express Adapter (rev 01)
Subsystem: Giga-byte Technology Device e913
Flags: bus master, fast devsel, latency 0, IRQ 17
Memory at f9ff0000 (64-bit, non-prefetchable) [size=64K]
Capabilities: [40] Power Management version 2
Capabilities: [50] Message Signalled Interrupts: Mask- 64bit- Count=1/1 Enable-
Capabilities: [60] Express Legacy Endpoint, MSI 00
Capabilities: [90] MSI-X: Enable- Mask- TabSize=1
Capabilities: [100] Advanced Error Reporting
UESta: DLP- SDES- TLP- FCP- CmpltTO- CmpltAbrt- UnxCmplt- RxOF- MalfTLP- ECRC- UnsupReq- ACSVoil-
UEMsk: DLP- SDES- TLP- FCP- CmpltTO- CmpltAbrt- UnxCmplt- RxOF- MalfTLP- ECRC- UnsupReq- ACSVoil-
UESvrt: DLP+ SDES- TLP- FCP+ CmpltTO- CmpltAbrt- UnxCmplt- RxOF+ MalfTLP+ ECRC- UnsupReq- ACSVoil-
CESta: RxErr- BadTLP- BadDLLP- Rollover- Timeout- NonFatalErr-
CESta: RxErr- BadTLP- BadDLLP- Rollover- Timeout- NonFatalErr-
AERCap: First Error Pointer: 00, GenCap+ CGenEn- ChkCap+ ChkEn-
Capabilities: [140] Virtual Channel <?>
Kernel driver in use: ath5k
Kernel modules: ath5k

Malonu, kad pradėjo rodyti realų ryšio striprumą, o ne tokį, kokį sugalvoja.

Taip pat ir NetworkManager pradėjo geriau veikti – lyg nebemeta klaidos log’e dėl dell_wlan_switch. Bet tai turbūt bus susiję ne su nauju branduoliu, o su hal’u.

P. S.

Visa kalba sukasi apie nešiuojamą kompiuterį Dell Inspiron 1520.

TV tiuneris nors ir yra Express Card, bet nuo pat įsigijimo atpažįstamas kaip USB įrenginys:

Bus 001 Device 002: ID 2304:022e Pinnacle Systems, Inc. [hex]