Jei sugedo nešiojamas kompiuteris

2012-12-05. Kategorijos: Patarimai

Sistemos klaidaIšpopuliarėjus nešiojamiems kompiuteriams, vis daugiau tokių kompiuterių savininkų susiduria su šių įrenginių gedimais. Pabandysime trumpai apžvelgti pagrindinius nešiojamų kompiuterių gedimus ir kaip juos reiktų pašalinti. Tai kartais būna išties paprasta ir įdėjus visai nedaug pastangų bei turint žinių galima pačiam prikelti kompiuterį antram gyvenimui.

Beveik visų kompiuterių, vienas iš pagrindinių gedimų pasireiškia tuo, kad įjungus kompiuterį, užsidega arba tik sublyksi viena ar kelios kompiuterio korpuse esančios lemputės, tačiau ekranas nieko nerodo. Arba kompiuteris dar ir papildomai skleidžia garsus, primenančius pypsėjimą. Pypsėjimas gali būti įvairaus dažnio ir ilgumo. Aišku tai galioja tik tuomet, jei kompiuteris prieš tai nebuvo pažeistas mechaniškai, tai yra suspaustas, numestas ir pan.

Jei kompiuteris tyli, tai yra neskleidžia jokių garsų, galima įtarti gana rimtą gedimą, dažniausiai privesiantį prie to, kad gali tekti šį įrenginį įsigyti naują. Na, o jei kompiuteris skleidžia garsus, prognozės kur kas optimistinės.

Kiekvieno nešiojamo kompiuterio gedimo šalinimo procedūrą rekomenduotina pradėti nuo paprasčiausių dalykų, o tai yra – garantinio remonto periodo patikrinimo. Čia būtina paminėti, kad vertėtų pasidomėti internete, ką apie Jūsų kompiuterio modelį kalba jo pardavėjai ir kiti vartotojai. Galbūt, kaip pavyzdžiui buvo nutikę su HP Pavilion DV6000 modeliu, gamintojas pratęsė garantiją ir Jūs dar turite visas galimybes, kad Jūsų kompiuterio remontas būtų atliktas nemokamai. Na, o jei garantinio remonto periodas jau praėjęs ir gamintojas jo nepratęsė, reiškia nelaimėje esate paliktas vienas. Tada galima bandyti problemos sprendimo ieškoti pačiam arba kreiptis į specialistus.

Po garantijos patikrinimo ir įsitikinimo, kad ji baigėsi, reiktų pereiti prie maitinimo šaltinių patikrinimo. O tai yra – reikia patikrinti ar veikia Jūsų kompiuterio įkroviklis ir ar įkrauta Jūsų kompiuterio baterija. Dažniausiai čia pasitaikančios bėdos, kad nuo dažno lankstymo, tiesiog nutrūksta įkroviklio laidai ir kompiuteris nebegauna maitinimo, todėl nebegali įsijungti ir įkrauti baterijos. O kadangi įkroviklio laidai paprastai yra paslėpti po gana nemažu apsauginiu sluoksniu – dažnai įtrūkimo vietos nesimato, todėl tenka panaudoti specialius matavimo prietaisus ir įjungus įkroviklį į elektros tinklą, pasižiūrėti ar elektros srovė atiteka iki kito jo galo. Jei ne – tenka pjaustyti laidą ir ieškoti, kurioje vietoje yra įtrūkimas. Ne ką rečiau pasitaiko ir pačio įkroviklio gedimai. Tokiu atveju pakanka įsigyti tik naują įkroviklį.

Apie nešiojamojo kompiuterio bateriją galima būtų pasakyti tik tiek, kad jei ji jau labai susidėvėjusi arba dar blogiau – įsigijote ją naują, tačiau pigiai ir neoriginalią – diagnostikos ir remonto metu, ją geriau išvis atjungti, nes kartais ji ir gali būti ta priežastimi, kodėl kompiuteris nenori startuoti.

Prieš atliekant tolesnius diagnostikos ir remonto veiksmus, visų pirma reikia atjungti įkroviklį ir būtinai išimti, jei tai įmanoma, kompiuterio baterija. Kitaip savo kompiuterį galite tik dar labiau sugadinti.

Paskesnis veiksmas būtų taip pat gana paprastas, tačiau dažnai ne taip lengvai įgyvendinamas. Tai yra – visiškas jo parametrų atstatymas į pradinę būseną. Skirtingi kompiuteriai turi skirtingas galimybes tą padaryti, tačiau vienas būdas yra tinkamas bene visiems – tai nedidelės apvalios baterijos, esančios kompiuterio sisteminėje plokštėje, atjungimas ir palaukus keletą minučių, pakartotinis pajungimas. Deja, nors šis veiksmas ir gana paprastas, tačiau, kad jį įvykdyti dažnai tenka išardyti visą nešiojamą kompiuterį. O tam jau reikia ir įrankių, ir įgūdžių. Jei šis veiksmas nepadėjo, galima pereiti prie kitų.

Jei kompiuteris neskleidžia jokio garso, reiktų pasidomėti kompiuterio gamintojo puslapyje arba interneto paieškoje apie galimybę perrašyti tokio kompiuterio BIOS. Kai kurie gamintojai suteikia galimybę tą padaryti gana paprastai. Praktikoje dažniausiai šis veiksmas pagelbėdavo vadinamiesiems „netbooks“ tipo kompiuteriams, tokiems kaip Acer One. Konkrečiai šiam modeliui užtenka susirasti naujausią jam tinkantį BIOS failą internete, atsisiųsti bei įrašius į USB atmintinę, ją prijungti prie kompiuterio USB prievado ir kelių klavišų kombinacija įjungti kompiuterį. Kiek palaukus ir paleidus kompiuterį iš naujo, jis puikiausiai pradeda veikti.

Pypsėjimas iš kompiuterio paprastai reiškia, kad kompiuterį valdanti programa negali aptikti vieno iš kompiuterio darbui reikalingų įrenginių. Tai, pavyzdžiui, gali būti operatyvinė atmintis (RAM), vaizdo plokštė ar procesorius. O šios problemos sprendimas būtų gana paprastas – tiesiog pakeisti laisvai keičiamas detales kitomis ir pasižiūrėti kaip kompiuteris veiks išėmus ar pakeitus RAM, atjungus kietąjį diską, CD-DVD įrenginį ir pan. Jei turite galimybę – pabandykite pakeisti ir kompiuterio procesorių, nors su šiuo įrenginių problemų būna mažiausiai. Jei atjungimai-pakeitimai nepadėjo – reiškia liko viena problema ir ji – pagrindinėje plokštėje, kurios paprastai remontuoti ar keisti jau nebeapsimoka. Nebent pavyktų įsigyti sisteminę plokštę gana pigiai, kas pas mus yra gana retas dalykas. Na ir dar galima bandyti „atgaivinti“ savo kompiuterį, jei gedimai yra tiksliai žinomi, kaip pavyzdžiui buvo su HP Pavilion DV6000 serijos nešiojamais kompiuteriais.

Kita problema, su kuria susiduria nemažai nešiojamų kompiuterių savininkų yra ta, kad kompiuteris staiga pradėjo lėtai dirbti, o iš jo nuolat girdisi nemenkas ošimas. Tokie požymiai paprastai pasako viena – yra užsikimšusios aušinimo ertmės ir kompiuteris tiesiog negauna pakankamo aušinimo. Aušinimo ertmės paprastai užsikemša dulkėmis, pūkais ir kitomis buityje sutinkamomis lengvomis medžiagomis, kurios patenka į kompiuterio vidų, kai kompiuteris dažnai naudojamas lovoje ar namuose yra auginamas kailinis gyvūnas. Taigi, kad pašalinti šią problemą, tiesiog reikia išardyti nešiojamą kompiuterį tiek, kad būtų galima prieiti prie aušinimo angos iš vidaus ir pašalinti visą ten susikaupusį turinį. Skirtinguose modeliuose tai tai padaryti galima skirtingai – vienur reikia išardyti visą kompiuterį, kitur – užtenka nuimti dangtelį.

Dažnai tenka sutikti ir tokių kompiuterių, kurie buvo apipilti skysčiais. Ir kaip praktika rodo, dažniausiai tie skysčiai būna lipnūs: kava, arbata, energetiniai ir gazuoti gėrimai ir pan. Pirma pagalba įvykus nelaimei būtų kuo greičiau atjungti kompiuterį nuo visų maitinimo šaltinių – tai yra atjungti nuo įkroviklio bei išimti nešiojamojo kompiuterio bateriją. Toliau reiktų išardyti visą kompiuterį ir visas jo dalis, kur pateko skysčio, gerai nuvalyti ir mažiausiai keletą valandų padžiovinti. Po to, jei skysčio pateko ant mikroschemų, jas reiktų nuvalyti su kontaktams valyti skirtu ir elektros srovei nelaidžiu, valikliu. Tuomet vėl surinkti kompiuterį ir tikėtis, kad Jums pasisekė.

Na, ir paskutinė problema, kuri dažniau ar rečiau pasitaiko visiems kompiuterių savininkams, tai operacinės sistemos gedimai. Jei Jūsų naudojama operacinė sistema (dažniausia tai turbūt kažkas iš Windows šeimos) pradėjo mėtyti neaiškias lenteles arba išvis nustoja veikusi – pirmasis problemos sprendimas būtų duomenų išsaugojimas ir operacinės sistemos įdiegimas naujai. Jei bediegiant, operacinę sistemą, kažkuriame etape Jūsų kompiuteris vėl nustojo veikti arba persikrovė – reiškia turit problemų su kompiuterio aušinimu arba atskiromis kompiuterio dalimis, tokiomis kaip operatyvinė atmintis (RAM). Todėl, kaip jau buvo rašyta, pirmiausia įsitikinkit, kad nėra užkimštos aušinimo angos bei pabandykit išimti vieną (jei Jūsų kompiuteryje jų yra du) iš dviejų operatyvios atminties modulių arba išvis pakeiskit visus modulius. Beje, jei diegiate senesnę Windows operacinę sistemą (pavyzdžiui Windows XP) ir diegimo metu vietoj kietojo disko skaidymo ir formatavimo meniu gaunate mėlyną klaidos langą – tikriausiai Jūsų diegimo laikmenoje nėra reikalingų tvarkyklių, kurių pagalba sistema galėtų dirbti su Jūsų kietuoju disku. Šios problemos sprendimas būtų diegti naujesnę operacinę sistemą (pavyzdžiui Windows 7), susirasti SATA tvarkykles ir jas integruoti į Jūsų diegimo laikmeną (taip ją pasigaminti naują) arba nerekomenduotinas, tačiau paprasčiausias sprendimas – kompiuterio BIOS’e pakeisti kietojo disko jungties tipą iš SATA į ATA. Kaip visa tai padaryti, pagalbos ieškokite gamintojo svetainėje, internete arba galite užduoti mums klausimą forume.